Lietuvos Respublikos Prezidentei J. E. Daliai Grybauskaitei
PAREIŠKIMAS
Dėl ketinimų sujungti nacionalinės reikšmės lituanistinius mokslo institutus
2018 m. kovo 26 d., Vilnius
Esame susirūpinę dėl LR Ministro Pirmininko 2017 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 213 sudarytos „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ siūlymo sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus (Lietuvių kalbos institutą, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, Istorijos institutą, Kultūros tyrimų institutą) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, sukuriant vadinamąjį Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą.
Mokslininkai ir visuomeninės piliečių organizacijos žiniasklaidoje bei visuomeniniuose forumuose išreiškė pagrįstą nepritarimą ketinimui jungti minėtus institutus ir pateikė svarių argumentų, kodėl tokia šių institutų „reforma“ padarytų didelę žalą unikaliems lituanistikos tyrimams ir studijoms, formuojantiems Lietuvos kultūros tapatybę ir istorinę atmintį, grindžiantiems ir stiprinantiems nacionalinės kultūros pamatus.
Reiškiame nepasitikėjimą darbo grupe, rengusia pasiūlymus dėl valstybinių mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo ir jos vadove Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Šios darbo grupės siūlymus dėl Lietuvai strategiškai svarbių lituanistikos srityje dirbančių institutų sujungimo siūlome atmesti kaip nepagrįstus ir žalingus Lietuvai.
Lituanistikos institutuose yra vykdomi moksliniai lietuvių kalbos, tautinės (etninės) kultūros ir istorinės atminties tyrimai. Šių sričių tyrimų jokia kita pasaulio tauta ar valstybė neatlieka ir negali atlikti. Tokio pobūdžio tyrimai yra lietuviškos tapatybės, o tuo pačiu ir Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pamatas. „Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“ (4.4) valstybei nustato pareigą „globoti natūralią tautinės kultūros raidą, saugoti ją nuo griaunančio antihumanistinės pseudokultūros poveikio, puoselėti lietuvių kalbą, saugoti intelektinį potencialą, lietuvių tautos ir tautinių bendrijų kultūros paveldą“ (VIII-49, 1996-12-19).
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 40 str., reglamentuojantis mokslinių tyrimų institutų veiklos pabaigą ir pertvarkymą, nustato atskirus reikalavimus dėl lituanistikos srities mokslinių tyrimų institutų, kai priimami sprendimai dėl jų pertvarkos. Pagal šio įstatymo 40.2 straipsnį Vyriausybė negali be Seimo pritarimo priimti sprendimų dėl šių institutų veiklos pabaigos ar pertvarkos: „Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus“.
Nėra jokios abejonės, kad formuojant ir vykdant mokslo politiką būtina stiprinti lituanistinius institutus ir gerinti jų darbo kokybę bei sąlygas, tačiau daug metų buvo elgiamasi priešingai – šiems institutams nebuvo suteiktas deramas valstybės prioritetas, todėl nebuvo užtikrintas tinkamas finansavimas, kuris įgalintų jų veiklą ir plėtrą.
Dabartinis sumanymas sujungti nusilpnintus institutus į centrą iš tikrųjų nėra lituanistikos tyrimų stiprinimo strategija, o greičiau atvirkščiai, bet tai ir yra daugelį metų vykdytos antistrategijos siekiamas rezultatas. Vienas prie kito prijungti į vieną įstaigą šie prioritetinę ir strateginę reikšmę Lietuvos kultūros tęstinumui turintys savarankiški valstybiniai institutai faktiškai būtų sunaikinti. Lietuva jau turi pakankamai pavyzdžių, kai sujungus kitų sričių valstybinius mokslo institutus į vadinamuosius centrus norimo efekto nebuvo sulaukta, nebent efektu kas nors laiko tai, kad mokslo tyrimų įvairovė ir mokslininkų skaičius žymiai sumažėjo.
Mums didelį nerimą kelia tai, kad lituanistikos mokslo institutų likimas atiduotas į rankas tokiai darbo grupei, kuri sudaryta iš ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, kurių dauguma niekada su lituanistiniais tyrimais nėra susidūrę, taip pat iš asmenų, kurie per pastaruosius penkiolika metų patys yra prisidėję prie lituanistikos pozicijų silpninimo. Nepatenkinama padėtis lituanistikos mokslų srityje susidarė dėl to, kad pastarąjį 10-metį lituanistiniai institutai ne tik kad nebuvo Lietuvos mokslo politikos prioritetinės institucijos, bet atvirkščiai – nuolat buvo alinami finansiniu ir įvairiais kitais aspektais.
Esame įsitikinę, kad turi būti įstatymiškai įpareigota išsaugoti ne tik pačius su lituanistikos sritimi susijusius mokslo institutus kaip savarankiškas valstybines mokslo įstaigas, bet ir jų pavadinimus, atspindinčius istorinę lituanistikos mokslų raidą Lietuvoje.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, prašome Jūsų kaip Lietuvos Respublikos vadovės pasinaudoti Tautos Jums suteiktais įgaliojimais ir įsikišti, kad būtų sustabdytos šios žalingos Lietuvai Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvos ir kad būtų sudarytos atskiros darbo grupės kiekvienai iš šių 5 institucijų, kurios būtų pajėgios objektyviai ir profesionaliai ištirti šių mokslo institucijų (Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Istorijos instituto, Kultūros tyrimų instituto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) veiklą ir sugebėtų pateikti profesionalių pasiūlymų dėl jų stiprinimo bei plėtros galimybių siekiant užtikrinti lituanistikos reikšmę lietuvybės išsaugojimui.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu,
Pirmininkas Gintaras Karosas