Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Valstybės istorinės atminties komisijai
Lietuvos Respublikos Seimas
DĖL 2019 METŲ PASKELBIMO LITUANISTIKOS METAIS
2018-02-15
Siūlymo esmė: 2019 m. paskelbti Lituanistikos – mokslo apie lietuvių kalbą – metais
Priežastys:
1. Prieš 100 metų Lietuvos valstybė atkurta etniniu pagrindu, o lietuvių tauta yra glaudžiai susijusi su lietuvių kalba.
2. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbdama lietuvių kalbą valstybine.
3. Valstybė yra įsipareigojusi puoselėti lietuvių kalbą ir mokslą apie ją – lituanistiką.
4. 2019 m. kovo 1 d. sukaks 80 metų, kai Lietuvos Respublika įkūrė Lituanistikos institutą, kuriame (dabar – Lietuvių kalbos institute) valstybės užsakymu iki šiol rengiami svarbiausi moksliniai ir taikomieji lietuvių kalbos leidiniai – žodynai, gramatikos, žinynai.
Juridiškai lietuvių kalba pirmąkart pripažinta valstybine 1922 metais, pakartotinai – 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, įkurtas 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), prasiplėtęs 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Valstybinės kalbos funkcijoms įdiegti ir prižiūrėti 1990 m. įsteigta Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinės kalbos inspekcija.
Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo institucija, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia, saugo ir apdoroja unikalius lietuvių kalbos išteklius – ypatingos svarbos kultūros paveldą. Siekiant sudaryti sąlygas tęsti šį darbą nepriklausomai nuo politinės konjunktūros, palaikytinas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas.
Nors dabartiniu metu glaudų Lietuvių kalbos instituto bendradarbiavimą su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Valstybinės kalbos inspekcijai reglamentuoja valstybinės lietuvių kalbos statuso įgyvendinimą reguliuojantys įstatymai ir nutarimai, numatomi jų pakeitimai akivaizdžiai išardytų minėtų organizacijų sambūvį.
Dabar įstatymais ir nutarimais yra patvirtintos tokios nuostatos, kurias numatoma keisti:
1. Valstybinės lietuvių kalbos statuso įgyvendinimo politika apibrėžta Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnyje:„valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą“.
2. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme nurodyta, kad „kalbos komisija dirba bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, Lietuvių kalbos institutu, aukštosiomis mokyklomis, Valstybinės kalbos inspekcija“.
3. Valstybinės kalbos inspekcijos įstatyme skelbiama: „kalbos inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su Valstybinės kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu“.
Išvardytų nuostatų pakeitimas susilpnintų valstybinės lietuvių kalbos statuso įgyvendinimą, todėl siūlome įstatymiškai neišardyti šių trijų su valstybiniu lietuvių kalbos statuso įgyvendinimu susijusių įstaigų įstatymais reglamentuoto bendradarbiavimo. Išryškėjo pagrindinės su valstybinės lietuvių kalbos statuso įgyvendinimu susijusios spręstinos problemos ir jų sprendimo būdai:
1. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi teikti strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiančioms esminius tautinės tapatybės plėtojimo ir valstybės tautos raidos uždavinius. Lietuvių kalbos institutas yra pagrindinė mokslo institucija, įgyvendinanti šį prioritetą ir vykdanti strateginės reikšmės veiklą. Bet Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
2. Trijų valstybės institucijų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Lietuvių kalbos instituto) misija yra vykdyti konstitucinio valstybinės kalbos principo apsaugą skirtingomis priemonėmis. Turėdamos joms skirtas funkcijas šios institucijos yra skirtingo teisinio statuso: dviejų institucijų veiklos ir statusas reglamentuoti įstatymais, o Lietuvių kalbos instituto – įstatymų lydimaisiais teisės aktais. Siekiant ištaisyti minėtą teisinę spragą pateiktas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas. Jis parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Šiuo įstatymo projektu užtikrinti analogišką misiją vykdančių institucijų lygiateisiškumo, valstybinės kalbos apsaugos principai, įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Siūlome 2019 metus paskelbti Lituanistikos metais, kad siekiant darbais, o ne žodžiais būtų prisidėta prie mokslo apie lietuvių kalbą ir jos valstybinio statuso įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Seimas numato daug pakeitimų valstybinio lietuvių kalbos statuso įgyvendinimo reglamentavimo srityje, todėl raginame 2019-uosius paskelbti lituanistikos metais ir todėl, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į vieną iš valstybės ir tautos gyvavimo pagrindų – lietuvių kalbą ir mokslą apie ją – lituanistiką.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu,
Pirmininkas Gintaras Karosas