Asociacijos „TALKA KALBAI IR TAUTAI“
KREIPIMASIS Į PILIEČIUS
Priimtas visuotinio steigiamojo susirinkimo metu
Vilnius, 2017 m. rugsėjo 22 d.
Kviečiame į TALKĄ
Prieš dvejus metus 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių, siekdami apginti valstybinę kalbą, konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą dėl piliečių asmenvardžių rašymo jų tapatybės dokumentuose. Tai yra vienintelė tiesioginė piliečių įstatymų leidybos iniciatyva, įvykusi per daugelį atkurtos nepriklausomybės metų, bet Seimo dauguma jai neteikia deramos pagarbos. Latvijos pavyzdžiu piliečiai pasiūlė vienintelį įmanomą, Konstitucijos nepažeidžiantį kompromisą, tačiau Seimas vis grįžta prie kitų, antikonstitucinių projektų. Seimo nario priesaiką laužantys politikai oficialioje rašyboje, o kartu ir valstybinėje kalboje mėgina įteisinti nelietuviškus rašmenis ir nelietuviškos rašybos principus.
Tai nėra vien „kelių raidelių“ problema. Taip pasireiškia nihilistinis politinio elito požiūris tiek į tautą, kuriai pagal Konstituciją priklauso suverenios galios, tiek į Konstitucijos pagrindinius principus, kurie negali būti keičiami ar kaip nors apeinami be tautos valios, tiek į visą lietuvių nacionalinę kultūrą. Vadinamasis elitas net ir šiuo itin sunkiu tautai laikotarpiu ne tik nesirūpina gyvybiniais jos interesais ir ateitimi, bet pats stumia ją į istorinę pražūtį. Todėl visus Lietuvos piliečius, net ir tuos, kuriems valstybinė kalba neatrodo labai svarbus dalykas, kviečiame susivokti, kad politikų konstitucinės atsakomybės stoka tokiu pat būdu pasireiškia visose valdymo srityse – ar tai būtų mūsų nacionalinė ekonomika, ar socialinės darnos ir teisingumo rūpesčiai, ar nykstantys regionai, ar vis niokojamas kultūros paveldas, ar galimybės tautos kūrybinėms galioms skleistis savo Tėvynėje.
Įsivyravusi neoliberalioji idelogija kalbos politikoje pasireiškia siekiais atsisakyti norminimo ir kalbos kultūros ugdymo, o švietimo ir mokslo srityje – atsisakyti lituanistikos ir baltistikos prioritetų, Lietuvos istorijos pirmenybės. Tokio paties pobūdžio veiksniai reiškiasi ir aplinkosaugoje, ir kultūros paminklų apsaugoje, visur, kur bendrojo gėrio vertybes išstumia egoistiniai interesai.
Prieš tris dešimtmečius ėmėmės atkurti Lietuvą, jos valstybinius pagrindus. Dabar mūsų šaliai vėl iškilo pavojus – pirmiausia dėl grupinių interesų užvaldytos viešosios politikos, ciniškai prisitaikančios prie įvairių išorinių spaudimų ir neteisėtai stumiančios Lietuvą išvalstybinimo keliu. Kviečiame sąmoningus piliečius bei nepriklausomas visuomenines organizacijas telktis į bendrą judėjimą pagrindinėms tautos ir valstybės vertybėms apginti. Prieš šimtą metų mūsų tauta atgimė, atsirėmusi pirmiausia į savo nuostabią kalbą ir garbingą istorinį paveldą. Neleiskime savo valstybei abejingiems ar priešiškiems savavaliams paniekinti ir trypti tai, kas mus vienija, kas mus riša prie savo šalies, kas įkvėpė mūsų tėvų kartas ir kas įkvėps ateities kartas! Padarykime taip, kad net ir kėsintis į tai arba skatinti tokią savinaiką taptų nebeįmanoma. Prisiminkime Baltijos kelią, prisiminkime Baltijos šalių vienybę ir jų bendradarbiavimo būtinybę, stiprinkime baltiškąją lietuvių ir latvių brolybę.
Vėl imkime savosios šalies likimą į savo rankas, kiekvienas talkindami bendram reikalui, savanoriškai pagal galimybes prisidėdami prie svarbiausių uždavinių sprendimo, kaip tai darėme Sąjūdžio metais. Prieš dvejus metus pradėtas piliečių žygis už valstybinę kalbą tegul tampa sėkmingu pavyzdžiu.
Visuotinio susirinkimo vardu,
Tarybos pirmininkas Gintaras Karosas