Lietuvos Respublikos Seimui
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai
PAREIŠKIMAS
Dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto (XIIIP-1696) ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisų (XIIIP-1697)
2018-03-01, Vilnius
Š. m. vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas (XIIIP-1697), kuriomis siekiama visose Lietuvos vietovėse, kuriose tautinės mažumos atstovai sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose „pagalbines kalbas“.
Šis siūlymas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, bei Konstitucinio Teismo suformuotai valstybinės kalbos doktrinos praktikai, nes siekia įvesti Lietuvoje dvikalbystę.
Konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti lietuvių kalbą, vartojamą viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kurią jiems priimtiną kalbą. Tai, kad oficialūs dokumentai rašomi valstybine kalba, nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kuria kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Teikiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas (XIIIP-1696) ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisos (XIIIP-1697) implikuoja prievolę Lietuvos piliečiams, dirbantiems tam tikrų Lietuvos vietovių valstybinėse įstaigose, be valstybinės kalbos mokėti ir vadinamąsias „pagalbines kalbas“, tuo sudarydamas sąlygas diskriminuoti Lietuvos piliečius pagal kalbų mokėjimą. Taip būtų pažeistas valstybinės kalbos, darančios visus piliečius lygius prieš įstatymą, statusas.
Suvokdama bet kokių dvikalbystės reikalavimų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuva niekada nėra pasirašiusi jokių tarptautinių susitarimų, kurie įpareigotų suteikti kalbines privilegijas kitakalbiams Lietuvos piliečiams. Nei Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei 1994 metų Lietuvos–Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis neįpareigoja Lietuvos įteisinti dvikalbystę ar kitokias antikonstitucines privilegijas. Tautinių mažumų įstatymas apskritai yra perteklinis teisės aktas, nes dauguma Europos Sąjungos valstybių, kaip ir Lietuva, neturi Tautinių mažumų įstatymo, o visos tautinių mažumų teisės Lietuvoje jau yra užtikrintos jas reglamentuojant kitais šalyje galiojančiais įstatymais.
Todėl prašome nepritarti minėtam grupės Seimo narių teikiamam Tautinių mažumų įstatymo projektui (XIIIP-1696) ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisoms (XIIIP-1697).
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu,
Pirmininkas Gintaras Karosas