Vilniaus universiteto Rektoriui prof. habil. dr. Artūrui Žukauskui
Vilniaus universiteto Senatui
Vilniaus universiteto Tarybai
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Tarybai
(taip pat susipažinti):
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui akad. prof. habil. dr. Eugenijui Jovaišai
LR švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei
Viešas asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kreipimasis
Dėl Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pertvarkos
Vilnius, 2017-11-15
Kreipimosi esmė:
2017 m. vykstančią VU Filologijos fakulteto pertvarką būtų galima vertinti labai gerai, jeigu ne nuostata padalinių nomenklatūroje savanoriškai atsisakyti visko, kas susiję su lituanistika ir baltistika: dabar numatomi fakulteto padalinių pavadinimai (http://www.flf.vu.lt/struktura/institutai/arksi) puikiausiai galėtų funkcionuoti bet kurioje pasaulio šalyje, nes atsisakoma savitumo, tautiškumo žymių. Tokia kosmopolitinė padalinių nomenklatūra visiškai neatitinka per amžius Vilniaus universitete puoselėtų tautinių vertybių, todėl kreipiamės ir prašome dar pagalvoti prieš apsisprendžiant žengti tokį netinkamą mokslo, valstybės ir lietuvių tautos atžvilgiu žingsnį.
Šiuo metu vyksta Vilniaus universiteto pertvarka, todėl norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į kai kuriuos jau ryškėjančius, bet minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį netoleruotinus dalykus. Tikimės geranoriško bei išmintingo Jūsų indėlio į Jūsų institucijos tobulinimo procesą.
1. Vilniaus universiteto veiklos tęstinumas nuo XVI a. iki dabar. Drįstame priminti Jums gerai žinomą dalyką, kad Vilniaus universiteto statute deklaruojamas veiklos tęstinumas nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija ir popiežiaus Grigaliaus XIII tų pačių metų spalio 30 d. bule įsteigtos ir Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu pavadintos, 1832 m. Rusijos caro valdžios uždarytos, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu atgaivintos kaip Vilniaus universitetas, kuris pergyveno okupacijas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu atgavo autonomiją, todėl Vilniaus universitetas visada yra ir buvo tas pats universitetas.
2. Lituanistinė ir baltistinė veikla Vilniaus universitete. Dar nuo 1612 m. šio universiteto auklėtinis, vėliau jo profesorius Konstantinas Sirvydas pats pirmasis užsiėmė tiesiogine lituanistine veikla Vilniaus universitete. Čia įsisteigę XIX a. pradžios filomatų ir filaretų sąjūdžiai žadino, švietė ir ugdė lietuvių tautą bei rengė dirvą lietuvių tautos atgimimui (ką reiškia vien Simono Daukanto darbai). 1919 m., vos atgavus Vilniaus universitetą, jis ėmė garsėti pasaulinio lygio indoeuropeistiniais ir lituanistiniais Jano Otrembskio ir Jano Safarevičiaus tyrimais. XX a. 6-7 dešimtmečiai, gūdaus sovietmečio metas, o Vilniaus universiteto baltistika, profesorius Jonas Kazlauskas ir jo mokykla, buvo pakilę į nematytas aukštumas, pradėtas leisti iki šiol vienintelis pasaulyje žurnalas Baltistica, įkurta Baltų filologijos katedra. Sovietų režimo pasipriešinimas lituanistinei ir baltistinei veiklai buvo žiaurus: 1961 m. atliktas ideologinis valymas VU Lietuvių literatūros katedroje – pašalintos dėstytojos Vanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė, Aurelija Rabačiauskaitė ir Meilė Lukšienė, 1970 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo profesorius Jonas Kazlauskas. Šimtmečiais Vilniaus universitetas buvo lietuvybės židinys, iš jo sklido meilės tautai dvasia, kurią jis skiepijo savo mokiniams.
Prašome Vilniaus universitete išsaugoti baltistikos, ypač lietuvių kalbos, tyrimus ir dėstymą, jokiu būdu neatsisakyti nuorodų į lietuvių kalbą ir baltistiką padalinių nomenklatūroje.
Sunerimę dėl grėsmės lituanistikai ir baltistikai Vilniaus universitete iškilūs baltistai dar vasarą yra tiesiogiai kreipęsi į Vilniaus universiteto Rektorių, apie pavojų įspėja ir žinomi Lietuvos lituanistai bei baltistai, jie rašo straipsnius, dalyvauja diskusijose žiniasklaidoje ir susitikimuose su visuomene, siekdami perspėti visuomenę dėl kosmopolitinės politikos pražūtingumo, todėl susipažinę su mūsų kreipimusi neabejodami jį palaiko: akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, profesoriai habilituoti daktarai Aldona Paulauskienė, Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis, Jūratė Sofija Laučiūtė, Laima Kalėdienė, Alvydas Butkus, habil. dr. Kazimieras Garšva ir dar ne vienas lituanistas, kuriam rūpi lietuvių tautos likimas.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ Tarybos vardu
Pirmininkas Gintaras Karosas