Dėl siūlymo nekeisti juridinių asmenų pavadinimų registravimo reglamentavimo

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui

Siūlome nepritarti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1159 ir Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1160.

2019-01-07

Piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kviečia atsakingai ir įdėmiai dar kartą apmąstyti šiais įstatymų projektais teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas.

Įstatymo projektu XIIIP-1160 valstybinės lietuvių kalbos įstatymo taikymo sritis pernelyg išplečiama, įstatymiškai imamasi reguliuoti ne valstybės ir piliečių santykį su valstybine kalba, o neva bandoma reglamentuoti visų Lietuvoje registruojamų (taigi ir ne Lietuvos piliečių, ir ne Lietuvoje veikiančių) įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų juridinį įteisinimą: „Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“, o minėtame Vyriausybės nutarime nurodomas atsitraukimo nuo veikiančių Lietuvoje įstatymų nuostatų kelias: „Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis“. Tai reiškia, kad siūloma įstatymiškai reglamentuoti dar vieną ar kelias valstybines kalbas dar vienoje valstybės gyvenimo srityje. Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo įstatymiškai reglamentuoti Konstitucijoje įteisintą tik vieną valstybinę – lietuvių kalbą – ir taikyti tokį reglamentavimą Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimams.

Siūlymas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis diskriminuotų Lietuvos Respublikos piliečius, valstybinę Lietuvos Respublikos kalbą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui („lietuvių kalba… privalo būti vartojama visose … Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose“), Valstybinės kalbos įstatymo 4, 7, 16, 17 str., Civilinio kodekso 2.39 str. 1d., 2.40 str., 2.68 str. 1d.4 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str., Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d.6p. ir kitiems nutarimams.

Įsigilinę į Konstitucijos 28 straipsnio esmę, teigiančio, kad: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“, mes manome, kad leidimas Lietuvoje registruoti nelietuviškus, t. y. užsienio kalba, įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimus varžytų Lietuvos piliečių laisvę viešojoje erdvėje susižinoti valstybine lietuvių kalba, būtų kuriama tokia atmosfera Lietuvoje, kad lietuvis joje pasijustų ne namie, ne savo šalyje esantis, o tarsi kažkur svetur, svetimoje šalyje.

Įstatymo projekte siūloma įteisinti, jog tik „Lietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.“ Kyla klausimas kaip būtų rūšiuojami lietuviški ir nelietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai. Tuos, kurie sudaryti nesilaikant lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, matyt galima būtų tiesiog priskirti nelietuviškiems? Siūlomos pataisos sudarytų diskriminacines sąlygas užrašant  lietuviškus ir nelietuviškus pavadinimus ir tik įneštų teisinę sumaištį.

Visuotinai skleidžiami šalį žeminantys gandai, kad lietuviai patys nenorintys pasirinkti lietuviškų pavadinimų komerciniais sumetimais, nes esą Lietuvoje vyraujanti tokia nuomonė, kad viskas, kas nelietuviška, kas užsienietiška, esą geriau. Žinoma, tokių nuotaikų būta atgautos Nepriklausomybės pradžioje, kai buvome toje postsovietinėje erdvėje, kurioje tebevyravo labai menka savivertė. Bet praėjus ketvirčiui amžiaus tai jau nebėra būdingos mūsų visuomenei, bent jau didžiajai jos daliai.

Dar vienas iš viešų argumentų, siekiant įteisinti nelietuviškus pavadinimus, yra skleidžiamas pramanas, neva lietuviški pavadinimai užsienyje nekonkurencingi, nes mūsų šalis esanti menkai žinoma ir dėl to neaukštai kotiruojama tarptautinėje rinkoje, todėl neva mėgstama pasirinkti angliškus ar vokiškus arba panašiai į juos skambančius pavadinimus. Bet tai jau yra tikras valstybės žeminimas, todėl siūlome nesudaryti sąlygų menkinti Lietuvos prestižą tarptautinėje erdvėje.

Kai kita kalba užima valstybinės kalbos vietą, griaunami kalbos pagrindu sukurtos valstybės pamatai. Kiekvienas įsiterpęs svetimas sakinys, žodis ar raidė siaurina valstybinės kalbos funkcijas, silpnina mūsų kalbą. Minėtų projektų žala mūsų valstybei, kalbai, tautinei savimonei neabejotinai viršytų kai kurių verslininkų, deja, tik laužant savos valstybės pamatus taip įsivaizduojamą ekonominę naudą, tuo labiau, kad verslo konkurencinėje kovoje įmonės pavadinimas nėra svarbiausias dalykas. Atkreipiame dėmesį, kad 2019-01-03 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dauguma kalbėtojų palaikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, VLKK, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“, Vilniaus Sąjūdžio ir kitų siūlymą nekeisti dabartinės juridinių asmenų pavadinimų registravimo tvarkos.

Siūlome nekeisti dabartinės pavadinimų registravimo praktikos.

Pirmininkas                                                             Gintaras Karosas