Dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pakeitimų

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui

KREIPIMASIS

DĖL KONSTITUCINIO VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS ĮSTATYMO PAKEITIMŲ

2017-12-12

2017-12-01 Vyriausybės posėdyje pritarta Kultūros ministerijos parengtam nutarimui dėl Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto, kurio nuostatos faktiškai panaikina lietuvių kaip valstybinės kalbos statusą. Nutarimas savo esme yra antikonstitucinis, todėl negali sulaukti Seimo ar jo komitetų pritarimo.

1. Siūlymu „išplėsti Įstatymo projekto taikymo sritis (ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir kt.)“ siekiama iškreipti valstybinės kalbos statuso esmę, nes valstybinės kalbos statusas reglamentuoja tik valstybės bendravimo su savo piliečiais kalbą, t. y. teismų, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių institucijų ir kt. bendravimo kalbą su piliečiais, o ne reguliuoja nevalstybinės sferos bendravimą. Tačiau tokio siūlymo įgyvendinimas sudaro galimybę siekti juridiškai reglamentuoti papildomas priemones neišvengiamai sunkumų patirsiančiose srityse – todėl jokiu būdu nepritartina Vyriausybės nutarime išreikštam siūlymui įsivesti pagalbinę (užsienio) kalbą, kitaip sakant, susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritį ir įteisinti tam tikrose srityse antrosios valstybinės (užsienio) kalbos vartojimą.

2. Nepamatuotai išplėtus valstybinės kalbos vartojimo sritį gali paaiškėti, kad būtina nedelsiant įgyvendinti antrąjį Kultūros ministerijos siūlymą: „aiškiai apibrėžti nuostatas dėl pagalbinės (užsienio) kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje, kad praktikoje nekiltų taikymo ir aiškinimo problemų“. Taip Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms būtų sudaryta galimybė įteisinti pagalbinės lenkų, o Visagino ar Klaipėdos miesto savivaldybėms – rusų užsienio kalbos valstybinį statusą ir jau įstatymiškai jas oficialiai vartoti raštu ar žodžiu bendraujant su Lietuvos piliečiais taip, kad galėtų kilti neaiškumų, kuri kalba toje savivaldybėje yra pagalbinė. Pritarus šiai pataisai nebeliktų juridinio pagrindo abejoti dėl nelietuviško asmenvardžių užrašymo oficialiuose asmens dokumentuose ar oficialiuose gatvių ir gyvenviečių pavadinimų įrašuose ir užrašuose teisėtumo.

3. Prisidengiant Lietuvoje faktiškai neegzistuojančia pabėgėlių problema, Vyriausybės nutarime siūloma „užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu“. Šio siūlymo esmė yra naikinti vieną iš privalomųjų valstybinės kalbos vartojimo sričių, reglamentuotą Konstitucijos 117 straipsniu: „[…] Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.“

4. Lietuvos valstybėje sparčiai kuriamos tiek valstybinės, tiek ir privačios e-dokumentų tvarkybos sistemos, pvz., e-sveikatos, e-dienyno ir kitos, daugumos Lietuvos piliečių, ypač jaunųjų, gyvenimas nebeįsivaizduojamas be telekomunikacijos įrenginių ir kompiuterinės įrangos, todėl būtina neatsiliekant nuo kaimynų kurti arba adaptuoti ir diegti lietuvybę palaikančias programas ir priemones: kompiuterinio vertimo į ir iš lietuvių kalbos, lietuviško teksto koregavimo ir redagavimo, lietuviškų šriftų „Palemonas“ ir „Aistika“ diegimo „Microsoft“ lygiu, klaviatūrų su lietuviška abėcėle ir daugelio kitų. Todėl ne tik visiškai nepateisinamas, bet ir valstybei žalingas yra Vyriausybės pritarimas Kultūros ministerijos pateiktam siūlymui „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“.

5. Vyriausybės nutarime atsiradęs siūlymas „atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų įvardijimo konstituciniame įstatyme (Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Valstybinė kalbos inspekcija)“ traktuotinas kaip pirmas žingsnis planuojant šių būtinų įstaigų panaikinimą nelikus įstatyminio jų reglamentavimo.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu,

Pirmininkas                           Gintaras Karosas